Balys
Sriubas jau keli dešimtmečiai populiarių dainų ir pirmosios
Lietuvoje roko oratorijos "Ugnies užkalbėjimas" sukurtų tekstų
autorius. Daugelis jų yra laimėję koncertinius prizus ir dainų kūrybos
konkursų apdovanojimus. Tai lyriški, turtingi, pilietinio skambesio
posmai apie Tėvynę, tėviškę, motiną, meilę ir jaunystę, Lietuvos
klausytojų išgirsti gerokai iki Sąjūdžio ir Atgimimo. Publikacijų:
- Prabilęs gimtąja kalba [M. Mažvydo "Katekizmas" filatelijoje]
(Lietuvos aidas. - 1996, gruod. 20, 27);
-Vytautas Didysis ir Pirmoji knyga [M. Mažvydas filatelijoje]
(Lietuvos aidas. - 1997, saus. 24, p. 22) ;
-Dėl mąstymo parametrų.(Lietuvos aidas Nr.21, 1997 01 31 );
-Seklumos, verpetai ir takoskyros Lietuvos filatelijoje.(parašyta
specialiai tinlalapiui Filop) autorius. Sistematizavo ir sudarė katalogus:
-Antano Rimanto Šakalio kūrybos vokai atvirukai
(atvirlaiškiai)
suvenyriniai lapai 1979-1997 katalogas;
-Antano Rimanto Šakalio kūrybos vokų, atvirukų
(atvirlaiškių) ir
suvenyrinių lapų,
išleistų 1998 - 2003 m.m. laikotarpyje katalogas;
Kartu su G. Karpavičiumi sudarė pirmąjį ir kol kas vienintelį FILOP
savilaidos katalogą:
-Atgimimo sąjudžio ženklai 1988-2000
suvenyriniai antspaudai,
užspaudai, lipdukai katalogas.
Jurgis Kunčinas
(1947 m. sausio 13 d. Alytuje — 2002 m. gruodžio 13 d. Vilniuje) —
poetas, eseistas, vertėjas, vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos
nepriklausomybės atgavimo.
"Apie tai niekas nerašo, o jei ir parašo
kas, tai balsas tyruose. Kaip ir visada, kai menžmogiai ima svaičioti apie
kultūros dykrą, lėšas ar net kokią ten nacionalinę savastį. Galvoje turiu
lietuviškuosius pašto ženklus, kuriuos senesnis žmogus dar ima ir pavadina markutėmis.
Atgimimo priešaušry ir net aušroje jie vienu metu buvo svarbūs. Jų siuntas
konfiskuodavo sovietų maitininkai ir pasieniečiai, dėl jų būta nemažos
kebelynės! Džiaugėmės tuomet kukliais „be dantelių“ ženkliukais, karpėm juos
patys iš lakštų ir didžiuodamiesi klijavome ant vokų: štai ir ženklai jau
lietuviški.Svarbūs ko ne taip pat kaip kokios
vagnorkos su paukšteliais bei žvėreliais – kuo „stambesnis“ talonas, baisesnis žvėris ar paukštis. Nuo pempės
iki stumbro (500 talonų), už kurį galėjai įpirkti puslitrį arielkos ar visai padorią knygą,
nelygu interesas."
Violeta Jasevičiūtė Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus menotyrininkė
"Filatelija – pašto,
žyminių ženklų, antspaudų, vokų su pašto ženklais (seniau ir popierinių
piniginių ženklų) rinkimas ir tyrimas. Rinkimas–taip. Lietuvoje kaip ir
kituose pasaulio kraštuose nemažai kolekcininkų aistringai renkančių pašto
ženklus. Turtingomis filatelijos kolekcijomis gali didžiuotis Lietuvos
muziejai. Tačiau nūdienos filatelija tyrimo prasme, visiškai apleista. Per
dešimtį nepriklausomybės metų menotyrininkai taip ir nepasidomėjo, kas vyksta
šiuose baruose. O juk pašto ženklas tai grafikos sritis (mailartas) kaip ir
kita miniatiūrinių formų grafika, pvz: ekslibrisai, turi savo specifiką,
tradicijas ir gana griežtus reikalavimus. Vertinti pašto leidybos produkciją
būtina tokiais kriterijais, kaip informatyvumas, istoriografija, pašto mokos
ženklo tradicinių reikalavimų (valstybės pavadinimo ar simbolikos ir tarifo
nominalo) įkomponavimas, bendra proporcinė kompozicija – a) grafinis (juodai
baltas) sprendimas, b) koloristinis sprendimas, spaudos būdas (technika) ir jo
kokybė, o svarbiausia – visų išvardintų savybių sintezė – meninis lygmuo, kurį
turi atitikti visa pašto leidybos produkcija.".....(daugiau)
"2003m. spalio 1 dieną Lietuvos
dailininkų sąjungos ir filatelistų draugijos „LIETUVA“ (Čikaga) narys,
dailininkas-grafikas Antanas Šakalys atšventė savo 65 – tąjį gimtadienį ir
atžymėjo savo kūrybinio darbo 35 – metį. Ryšium su tuo Kaune, spalio 3 dieną,
Ryšių istorijos muziejuje buvo atidaryta dailininko autorinių meninių pašto
vokų paroda pavadinta „Meniniai vokai – istorinė publicistika“.
Į parodos atidarymą susirinko gausus būrys
dailininko draugų, filatelistų, visuomenės atstovų bei kultūrininkų,
žinančių ir vertinančių dailininko kūrybą.".....(daugiau)
"-Naujosios
nepriklausomybės aušroje lietuviški pašto ženklai buvo atsidūrę visuomenės dėmesio
centre. Sovietams jie buvo stambus šapas akyje. Kaip yra dabar?
- Čia aš, ko gero,
pasakyčiau kitaip. Maskvai tos mūsų pirmų ženklų problemos buvo, kaip sakoma, „iki vienos vietos“. Dabar
tiems, kurie trokšta matyti mūsų pašto ženklą aktyvų, patriotišką, gražų,
pasakojantį pasauliui apie mūsų kultūrą, istoriją, tuo šapu akyse tapo pats Lietuvos
paštas. Reikia neužmiršti, kad pašto „kadrai“ beveik nepasikeitė nuo
sovietmečio. Į šią sistemą žmonės būdavo parenkami itin kruopščiai, pagal
principą –
moralno ustoičivy i političeski gramotny.
Taigi, man rodos, yra kaip ir buvo."....(daugiau)
Manyčiau, kad tai yra aktualu. Daugelis iš mūsų dirbo ar
ieškojo tokio darbo, kuris netrukdytų, kad dar liktų laiko kūrybai,
parodoms. Dažniausiai tai pripuolami ar „pusės etato“ darbai. Juk ne visi
dailininkai „turi polinkį“ profesoriauti Dailės akademijoje. Sodros pensijų
skyrius pradeda aiškinti, kad tai jau pertrauktas darbo stažas, buvo maža
alga ir t.t. Jiems aiškini, kad tavo pertrauktas stažas bus tada, kai
numirsi, o „oficialiose“ įstaigose dirbai tik todėl, kad laiku susimokėtum
už butą ir būtų ramiau šeimoje. Rodai Dailininkų sąjungos išduotą pažymą
apie Dailės salono pajamas, o Sodra į tai stengiasi nekreipti dėmesio, be
to, su tokiais piliečiais jie susiduria retai, todėl sutrinka......(daugiau)
Jau dabar sklinda legendos
apie lietuviškos knygos ir jos meno pristatymą Vokietijoje. Kai kurį
politikavimą ir laikraščių diskusijas Vokietijos ambasada, aišku, išsiverčia
ir persiunčia žinių tarnyboms. Kaip sakoma, garsėjame jau dabar ir ten
laukiami nekantriai. Vokiečių ir kitų pasaulio šalių intelektualai išgirs
apie mūsų literatūros ir poezijos tendencijas iš tokių „minties galiūnų“
kaip Justinas Karosas, Vytenis Andriukaitis ar Kazimira Prunskienė (išties
„vertingi filosofijos perliukai“). Jau siūlomas į delegaciją Vilius
Kavaliauskas, aišku, žvalgysis po Frankfurto antikvariatus ir, abejoju, ar
gilinsis į leidybos subtilumus, į literatūros – juo labiau.....(daugiau)
Pašto vokai,
ženklai, lipdukai yra savotiški keliaujantys mažieji ambasadoriai, kurie
pasiekia tolimiausias šalis net neturinčias Lietuvos ambasadų. Jie pristato
šalies gamtą, geografinius duomenis, valstybės simbolius, kultūrinio paveldo
objektus. Tenka apgailestauti, kad Lietuvos pašto atributika yra skurdi tiek
naujų pavyzdžių sukūrimu, tiek jų kokybe. Šį trūkumą jau keliolikti metai
bando kompensuoti
Lietuvos visuomeninis
sąjūdis „Filatelinė opozicija“ (FILOP). Su FILOP sąjūdžio veikla
ir kūriniais galima susipažinti moderniame interneto informaciniame portale
FILOP. ... (daugiau)
Anot
profesoriaus Romualdo Grigo, tautos išnykdavo toli gražu ne vien dėl
agresyviai nusiteikusių galingesnių kaimynų ekspansijos ar kitokių stichinių
nelaimių. Jos tiesiog “sudūlėdavo” savo gyvenamąją erdvę užleisdamos
kitiems. Tokio “sudūlėjimo” esminė priežastis – nepajėgumas reprodukuoti
savo narių, atskirus segmentus jungiančiosios “medžiagos”. Supaprastinta ir
apibendrinta forma tą “medžiagą” galėtume pavadinti tautos dvasia. Užtenka
skaitytojui priminti Č.Sasnausko „Karvelėli mėlynasai“ arba Maironio
žodžiais sukurtą „Lietuva brangi...“, ir mes, vyresnioji karta, iškart
pajaučiame tos dvasios alsavimą.
Kas gi
tą paminėtą „medžiagą“ šimtmečių bėgyje kūrė ir puoselėjo? Kas ją brandino,
išsaugojo ir iš kartos į kartą perdavė?...
(daugiau)
Tik tarpukario Lietuvoje S.Dariui ir S.Girėnui po žūties buvo skirta didelė
serija pašto ženklų
Lietuvos paštų valdyba 1934 metų pavasarį išleido šešių oro pašto ženklų
seriją “Lituanikos” skrydžiui atminti. Tik keli pavieniai pašto ženklai ir
vokai, skirti lakūnų žūties 60-mečiui ir 70-mečiui, buvo išleisti atgavusioje
nepriklausomybę Lietuvoje. Toks abejingumas dailininkų siūlymams išleisti bent
vieną pašto ženklų seriją paakino imtis privačios iniciatyvos - buvo sukurta
ir savo lėšomis išleista daugybė suvenyrinių pašto ženklų ir vokų tautos
didvyriams atminti. ....(daugiau)
"Žalgirio ir
Durbės mūšiams skirti 1960 m. tifografiniai užspaudai
ant SSSR pašto ženklų"