|
Tik tarpukario Lietuvoje S.Dariui ir S.Girėnui po žūties buvo skirta didelė
serija pašto ženklų
Lietuvos paštų valdyba 1934 metų pavasarį išleido šešių oro pašto ženklų
seriją “Lituanikos” skrydžiui atminti. Tik keli pavieniai pašto ženklai ir
vokai, skirti lakūnų žūties 60-mečiui ir 70-mečiui, buvo išleisti atgavusioje
nepriklausomybę Lietuvoje. Toks abejingumas dailininkų siūlymams išleisti bent
vieną pašto ženklų seriją paakino imtis privačios iniciatyvos - buvo sukurta
ir savo lėšomis išleista daugybė suvenyrinių pašto ženklų ir vokų tautos
didvyriams atminti.
Kolekcijai - 35 metai
Kaunietis kolekcionierius Jonas Čepas prieš 35 metus pradėjo rinkti įvairius
aviacijos istorijai priskiriamus daiktus. Ilgainiui jis apsiribojo tik
S.Dariaus, S.Girėno ir F.Vaitkaus tematika.
J.Čepas aviacijos istorija susidomėjo neatsitiktinai - jo tėvas buvo lakūnas.
“Pirmą kartą filokartistų parodoje dalyvavau 1980 metais - pateikiau 25
atvirukus, kuriuose buvo Darius ir Girėnas, jų “Lituanika”. Po trejų metų
kolekcionierių surengtoje parodoje pateikiau praturtėjusią didvyrių
nuotraukomis, tapybos darbais, medaliais, įvairiais ženklais kolekciją.
Vėlesnėse parodose pateikdavau vis daugiau ir daugiau eksponatų, tarp kurių
yra ir “Lituanikai” bei jos lakūnų žygiui atminti išleistų pašto vokų ir
ženklų”, - pasakojo J.Čepas, sėdėdamas savo darbo kambaryje prie nematyto
eksponato - lakuoto medinio lėktuvo propelerio, kuriame buvo inkrustuotos
S.Dariaus ir S.Girėno nuotraukos bei oranžinė drobinė skiautė.
“Ta drobės skiautė man yra labai brangi, nes tai yra “Lituanikos” korpusą
dengusios drobės dalelytė. Istorinė ir ši medinė propelerio mentė. Tuomet, kai
Steponas Darius skraidė Lietuvoje, čia lėktuvų propeleriai buvo gaminami iš
ypatingu būdu suklijuoto reto medžio”, - paaiškino J.Čepas.
Konkurse dalyvavo net 27 dailininkai
J.Čepo oro pašto ženklų kolekcijoje yra visa tarpukariu išleista serija,
skirta tragiškai pasibaigusiam lakūnų žygiui atminti. Netrukus po lakūnų
žūties buvo paskelbtas konkursas oro pašto ženklų serijai sukurti. Konkurse
dalyvavao net 27 dailininkai. Buvo atrinkti D.Tarabildaitės, J.Gaučo,
A.Jakševičiaus ir R.Krivicko sukurti pašto ženklai. Iš viso - šešių ženklų
serija. Geriausiais buvo pripažinti Domicėlės Tarabildaitės (Tarabildaitė,
nebūdama Petro Tarabildos giminė, už jo ištekėjo ir tapo Tarabildienė) ir
Juozo Gaučo sukurti oro pašto ženklai.
Įdomu tai, kad D.Tarabildaitė ir J.Gaučas priklausė Lietuvos aeroklubui. Anot
J.Čepo, Domicėlė, nors ir netapo lakūnė, tačiau skraidė kitų pilotuojamais
lėktuvais. Juozas anuomet dirbo “Spindulio” spaustuvėje ir buvo išmokęs
Aeroklube skraidyti. Pagal D.Tarabildaitės projektus buvo išspausdinti du
ženklai su lakūnų portretais - 20 ir 60 centų vertės. Pagal J.Gaučo projektą
buvo išspausdintas vienas 40 centų vertės ženklas, kuriame pavaizduota
“Lituanika”, skrendanti virš Atlanto.
Visi šeši atrinkti ženklai buvo spausdinami Anglijoje, “Brandbury Wilkinson
and Co” firmoje. Apyvartoje ženklai pasirodė 1934 metų gegužės 18 dieną. Ši
labai geros poligrafinės kokybės ženklų serija paplito po visą pasaulį.
Tuo metu Petras Tarabilda Paryžiuje studijavo grafiką ir tapybą. Po tragiškos
lakūnų žūties jis pradėjo kurti didžiulį piešinių ciklą apie Lietuvos
didvyrius. Šį ciklą jis kūrė visą savo gyvenimą - išlikę apie 90 eskizų.
Atkaklus valdžios abejingumas
Sovietmečiu buvo išleistas suvenyrinis vokas su lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno
portretais “Lituanikos” katastrofos 50-mečiui. Tai buvo Antano Rimanto Šakalio
apipavidalintas vokas - vienintelis, kurį anuomet išleido Tarybų Lietuvos
Ryšių ministerija. J.Čepo kolekcijoje yra sovietmečiu privačiai išleistų vokų
su piešiniais ir užrašais, bylojančiais apie lakūnų žygdarbį. Dėl suprantamų
priežasčių ant vokų nėra nei dailininkų pavardžių, nei leidėjų pėdsakų.
“A.R.Šakalys buvo vienas iš aktyviausių dailininkų, išgarsėjusių privačia
iniciatyva leidžiant S.Dariui ir S.Girėnui skirtus vokus, oro pašto ženklus ir
atkūrusioje nepriklausomybę Lietuvoje, - įsitikinęs J.Čepas. - Itin puikus jo
sukurtas ir išleistas suvenyrinis vokas su ženklu, skirtas lakūnų žūties
70-mečiui”.
“Lietuvos paštas” skrydžio per Atlantą 60-ąsias metines pažymėjo, išleidęs,
švelniai tariant, labai kuklų voką su oranžinio lėktuvėlio piešiniu. Ant
kolekcionieriaus išsaugoto voko nėra jokio užrašo, datos, menančios lakūnus ir
“Lituaniką”. Vokas išleistas tarsi kažko bijant, paskubomis, nors tuomet ėjo
tretieji nepriklausomybės metai. Tiesa, “Lietuvos paštas” visgi įstengė
skrydžio sukakties proga išleisti vieną neblogą (dailininkas K.Katkus) voką su
oro pašto ženklu, skirtu didvyriams atminti.
Skrydžio 70-mečiui atminti valstybė pasirūpino tik proginiu voku (jį sukūrė
G.Pempė) be ženklo. Kaunietis architektas Gediminas Karpavičius savo
iniciatyva parengė specialų pašto ženklą ir jo projektą nusiuntė anuometiniam
Lietuvos Prezidentui Rolandui Paksui. Mat G.Karpavičius tikėjosi, kad
Prezidentas, pats būdamas lakūnas, pritarsiąs projektui ir siūlymui išleisti
tautos didvyriams skirtą pašto ženklą. Prezidentūra peradresavo “Lietuvos
paštui” šį projektą, tačiau jis taip ir liko be atgarsio.
G.Karpavičius savo iniciatyva pagamino suvenyrinius vokus ir ženklus, kuriuos
Kauno aeroklubo lakūnai Viktoras Ramonas su Gintautu Staniuliu 2003 m. pasiėmė
į JAV, kur Čikagoje jie buvo pažymėti pašto antspaudu ir kartu su lakūnais
parskrido į Kauną.
J.Čepo kolekcijoje gausu ir kitokių privačia iniciatyva išleistų vokų ir pašto
ženklų, skirtų S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio apvalioms sukaktims atminti.
“Artėja 75-osios pirmojo lietuvių lakūnų skrydžio per Atlantą metinės. Dar
neteko girdėti, kad Lietuvoje būtų pradėta oficialiai organizuoti pašto ženklų
serijos ar bent vieno ženklo, skirto lakūnų žygdarbio sukakčiai pažymėti,
konkursai. Esu tikras, kad juose dalyvautų daug gabių dailininkų, kurių
geriausi sukurti ženklai garsintų pasaulyje Lietuvos vardą ir pirmuosius mūsų
lakūnus, įveikusius Atlantą”, - sakė J.Čepas.
|
