Politizuojama Frankfurto knygų mugė „be politikavimo“?

Jau dabar sklinda legendos apie lietuviškos knygos ir jos meno pristatymą Vokietijoje. Kai kurį politikavimą ir laikraščių diskusijas Vokietijos ambasada, aišku, išsiverčia ir persiunčia žinių tarnyboms. Kaip sakoma, garsėjame jau dabar ir ten laukiami nekantriai. Vokiečių ir kitų pasaulio šalių intelektualai išgirs apie mūsų literatūros ir poezijos tendencijas iš tokių „minties galiūnų“ kaip Justinas Karosas, Vytenis Andriukaitis ar Kazimira Prunskienė (išties „vertingi filosofijos perliukai“). Jau siūlomas į delegaciją Vilius Kavaliauskas, aišku, žvalgysis po Frankfurto antikvariatus ir, abejoju, ar gilinsis į leidybos subtilumus, į literatūros – juo labiau.

Prie tokios delegacijos pridurčiau Juozą Nekrošių, Vacį Reimerį, o dėl pilno „poetinio buketo“ – ir Vytautą Petkevičių, labai jau tinkantį į kompaniją. Tradiciškai, Vytautui nusigėrus, ir „draugas“ V. Andriukaitis turėtų ką veikti kaip medikas, sulakstytų į bufetą ir atneštų „vaistų“ pagiriom.

Lietuvių bendruomenė K. Prunskienę ir jos demaršus prisimena dar iš Sąjūdžio laikų, kai ji rinko Vokietijoje aukas „persitvarkymo reikalams“. Man teko tuo metu ten svečiuotis. Tiesiog buvo gėda susitikti su tautiečiais, kurie kiekviename susitikime dėstydavo, „kokia baisi ta jūsų politikantė: duok jai liuks viešbutį, kad prie durų stovėtų mašina ir taip toliau. Lietuvių bendruomenė nėra gausi, tad feningius skaičiuoti tikrai gerai sugeba.

O kokie mūsų leidėjai ir literatūros kritikai ten siūlys, kas pasauliui būtų įdomu? Kokie žymiausi vertėjai ten dalyvaus? Kuo mes, kaip viena seniausių indoeuropiečių genčių, galime sudominti pasaulio valstybes? Mintyse taip ir stovi praėjusio tūkstantmečio žymiausios mokslininkės Marijos Gimbutienės portretas.

O mūsų etnokultūra, sutartinės? Kur slypi mūsų kūrybos jėga, davusi Lietuvai ir pasauliui tokius milžinus kaip K. Donelaitis, Maironis, B. Brazdžionis, A. Maceina, M.K. Čiurlionis ir kiti.

Taigi, apie ką ten šnekės (juk knygų mugė!) K. Prunskienė ar J. Karosas? Ar bent tikrinosi savo „intelekto koeficientą“ (derėtų tokia procedūra).

„Siūlau pagalvoti“, kaip sako veikėjas iš „Dviračio žynių“, ir nejuokinti pasaulio. Juo labiau senojoje vokiečių žemėje. Mes čia, Lietuvoje prie tų buvusių CK klapčiukų pripratom, jų plepalai mažai ką reiškia ir mažai ką jaudina...

2002 05