|
Antano Rimanto Šakalio
PUBLICISTINIAI
STRAIPSNIAI, EKSLIBRISAI, SUVENYRINIŲ VOKŲ
KATALOGAS
Redaktorius Algimantas Zolubas
Dailininkė Asta Balčiūnaitė
Viršelis dailininko Gedimino Karpavičiaus
plakatas 2003 m.
Vilnius 2008
Lietuvos deimančiukai
dailininko Antano Rimanto Šakalio kūryboje
Vasario 14
dieną Sąjūdžio būstinės konferencijų salėje buvo surengta dailininko Antano
Rimanto Šakalio kūrybos paroda. Susirinkusieji jos aplankyti vos tilpo į salę.
Dailininkas savo įžanginėje kalboje prisipažino, kad jis pats nežino turintis
tiek draugų ir savo talento gerbėjų.
Dailininkas
A. R. Šakalys – plataus diapazono menininkas. Jo kūryba apima grafikos, knygų
iliustracijos, ekslibriso, dizaino, estampo bei suvenyrinės filatelijos žanrus.
Ypač jį išgarsino jo grafikos darbai, estampai bei mažoji grafika – suvenyriniai
vokai.
A. R. Šakalys,
ko gero, yra vienintelis Lietuvos dailininkas, iš kurių darbų sklinda begalinis
pasididžiavimas savo tauta, jos žmonėmis, kūrusiais savo valstybę, pasaulio
mokslo šedevrus, unikalią architektūrą, pasaulinio lygio techniką. Iš visų jų
trykšta dailininko susižavėjimas savo mažos valstybės žmonių kūrybingumo didybė
(Voverienė O. Dailininkas, skelbiantis pasauliui tikrąją, didingą ir orią tautos
istoriją// Lietuvos aidas. – 2004 02 10, p. 11).
2009 metais
minėsime svarbią mūsų tautos istorijai datą – Lietuvos vardo pasirodymo pasaulio
istorijos šaltiniuose tūkstantmetį. Tūkstantmečio minėjimo planuose daugybė
projektų, tarp jų – Tėviškės pažinimo draugijos (vadovas K. Račkauskas) „Lietuvos
deimančiukų“ projektas, pagal kurį bus įamžintos mūsų tautos kultūros paveldo
vertybės. Tokia pati vertybė yra tų kultūros vertybių kūrėjai, Lietuvos
deimančiukai.
Matyt, niekas daugiau šioje
srityje nėra nuveikęs, kiek dailininkas A. R. Šakalys. Tad, jeigu tas projektas
būtų įtrauktas į tūkstantmečio minėjimo planus, jis taptų pačiu svarbiausiu savo
istoriškumu, tautiškumu, meniniu autentiškumu.
A. R. Šakalio kūryboje, kurią
būtų galima pavadinti „Lietuvos deimančiukai – 1000 -mečiui“, net kelios serijos
žymiausių Lietuvos žmonių atvaizdų.
Tai
nuostabaus grožio estampų serija „Lietuvos kunigaikščiai“, į kurią įeina
Lietuvos karaliaus Mindaugo, kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Kęstučio, Gedimino
portretai.
Mons.
Alfonsas Svarinskas savo pinigais šią seriją tiražavo šimtais egzempliorių ir
padovanojo Lietuvos mokykloms, kad mūsų jaunosios lietuvių kartos „iš praeities
semtųsi stiprybės“.
Į estampų
seriją „Lietuvos mokslininkai“ įeina senojo Vilniaus ir Karaliaučiaus
universitetų mokslininkai – Petras Roizijus, Abraomas Kulvietis, Stanislovas
Rapalionis, Kazimieras Simonavičius, Mikalojus Daukša, Martynas Mažvydas,
Joachimas Lelevelis, Simonas Daukantas, Jurgis Pabrėža, Dionizas Poška ir kiti.
Jiems skirtos storiausios knygos, amžininkų prisiminimai, traktatai, tačiau jų
atvaizdai menine forma išlikę tik A. R. Šakalio kūryboje.
Kiekvieno
lietuvio širdį paglosto Lietuvos aviacijos kūrėjai ir garsieji lakūnai:
Kazimieras Simonavičius, Aleksandras Griškevičius, Juozas Lukoševičius, Bronius
Oškinis, Balys Karvelis, Steponas Darius ir Stasys Girėnas, jų skrydis per
Atlantą, Jurgis Dobkevičius, Antanas Gustaitis ir kiti. Jie yra mūsų tautos
pasididžiavimas ir pavyzdys.
Į suvenyrinių
vokų seriją „Lietuvos prezidentai“ dailininkas įtraukė ir „žuvusiųjų prezidentą“
– Lietuvos laisvės kovotojų generolą Joną Žemaitį - Vytautą, valdžiusį Lietuvą
okupacijos metais iš miškų glūdumos beveik 10 metų, ir Aukščiausiosios Tarybos
pirmininką, dainuojančios Sąjūdžio revoliucijos vyriausiąjį dirigentą Vytautą
Landsbergį. Taip dailininkas pareiškė pasauliui savo pilietinę poziciją,
teisingumo atkūrimą jeigu ne valstybėje, tai nors jau mene, žmonių dvasioje, o
mums, lietuviams, priminė mūsų gėdingiausią moralinį puvinį, kai melą ir
išdavystę iškėlėme aukščiau žmogiškųjų ir tautinių vertybių, tikrąsias savo
tautos vertybes paniekinome, o svetimąsias, kaip paskutiniai niekšai ir pasaulio
padugnės, gerbiame.
Į Lietuvos
deimančiukų – mūsų amžininkų – seriją pateko garbingiausi mūsų amžiaus žmonės:
Lietuvos diplomatai Stasys Lozoraitis (jaunesnysis), Voldemaras Čarneckis,
Vytautas Dambrava, generolas Jonas Kronkaitis, dvasiškiai arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius, mons. Alfonsas Svarinskas, sesuo Nijolė Sadūnaitė, mokslininkai
Zigmas Zinkevičius, Lozoraičio premijos laureatai Nijolė Baužytė, politologas
antikomunistas Vilius Bražėnas ir kiti. Tai iš tikrųjų labiausiai tautai
nusipelnę žmonės, pagal jų gyvenimus ir jų veiklą galima rašyti objektyvią
tautos istoriją be svetimųjų įtakų ir interpretacijų.
Susitikime
kalbėję menininko gerbėjai pažymėjo, kad A. R. Šakalys ne tik dailininkas, bet
ir pats operatyviausias istorikas ir žurnalistas, nepamirštantis valstybės
laikraštyje „Lietuvos aide“ sureaguoti savo grafikos darbais į žymiausius mūsų
tautos ir valstybės įvykius. Vienas iš kalbėjusiųjų dailininką pavadino
tiksliausiu Lietuvos istorijos laikrodžiu, jau daug metų tiksinčiu apie
svarbiausias mūsų tautos istorines datas. Žymus publicistas antikomunistas
Vilius Bražėnas savo kalboje pabrėžė, kad su A. R. Šakalio kūryba jis susipažino
dar gyvendamas Amerikoje ir kad ten dailininko kūryba yra labai vertinama bei
džiaugiamasi jos patriotiškumu ir objektyvumu.
Antano
Rimanto Šakalio paroda – tai dar vienas puslapis jo kūrybinėje biografijoje,
gražus, produktyvus, pasigėrėtinas dailininko meile savo tautai, jos istorijai,
jos talentingiausiems žmonėms. Linkime dailininkui ir toliau eiti tuo pačiu,
svarbiausiu Lietuvai keliu, jos anglies kasyklose ieškant tokių pat unikalių
luitelių, kuriuos sunkiu darbu nuvalius, nubrūžinus, nušlifavus, visomis
vaivorykštės spalvomis suspindės tikrieji Lietuvos deimančiukai. Sėkmės kūryboje!
Prof. Ona Voverienė
|
